Šienavimas
Žemės ūkio laukai „įsiterpia“ į natūralias buveines, kuriose gyvena gyvūnai, todėl pablogėja organizmų galimybė migruoti, ieškoti maisto ar partnerių. Skirtingi gyvūnai dirbamais laukais gali skirtingai nutolti vasaros metu.
– žebenkštis,
– kirstukas,
– ežys,
– kikilis,
– žaliukė,
– kiauliukė,
– geltonoji kielė,
– karklažvirblis,
– smilginis strazdas,
– varnėnas,
– pilkoji varna
Pagal P. Kurlavičius (2010). Agrarinė aplinkosauga.
Baltijos aplinkos forumas. Lietuvos ornitologų draugija.
Apibendrinkite viršuje pateiktus duomenis apjungdami juos į grupes taip, kad juos suprasti būtų paprasčiau. Savo pasirinktą apibendrinimą pavaizduokite skrituline arba stulpeline diagrama.
Kurie iš schemoje pavaizduotų gyvūnų dirbamu lauku gali nutolti tik iki 200 m?
Kodėl dauguma gyvūnų nenutolsta į tolimus laukus?
Remiantis schema padarykite išvadą apie dirbamų laukų dydžio įtaką gyvūnų natūraliam migravimui.
Pievose sukantiems lizdus ir sunkiai skraidantiems paukščiams didelį pavojų kelia pievų šienavimas. Dažniausiai šienaujama A pievoje pavaizduotu būdu, kuomet laukas pradedamas šienauti iš pakraščio ir artėjama jo vidurio link.
Paaiškinkite, kodėl pievoje A taikomas šienavimo būdas yra pavojingas paukščiams ir jų jaunikliams.
B paveiksle pavaizduokite, kaip turėtų būti šienaujama tokia pieva.
